Kelionių istorijos

Intensyvus mano keliavimas prasidėjo nuo 2014 metų pradžios, nuo tada apkeliavau apie 20 valstybių, ne vieną ir ne du kartus buvau bent kiekvienoje iš jų, kai kur ir net 5 kartus. 

Būdamas jaunesnis pasinerdavau į svarbiausius dalykus - norėdavau pamatyti kuo daugiau įvairiausios architektūros, sutikti įdomių pašnekovų, paragauti tradicinių patiekalų ir taip toliau.

Ir visi tie dalykai buvo įspūdžiai, eini kur nors gatve Londone ir galvoji, kaip čia gražu, žmonių judėjimas, visi juda savo rūpesčiais, reikalais...

Bet vis augdamas ir vykdamas į vis naują kelionę savarankiškai, mano įspūdžiai kai kuriais atvejais tapo šiek tiek kitokie.

Pavyzdžiui, nuo 2007 metų norėjau aplankyti įvairių futbolo stadionų, vykau į Angliją, į Airiją, į Vokietiją vien tam, kad pasižiūrėti futbolo varžybų. Kelionėse pradėjau ieškoti tikslų, tam tikrų atradimų, norėjau patirti įvairiausių nuotykių.


Nuotrauka fotografuota Lindau miestelyje, kuris įsikūręs ties ta vieta, kur ribojasi 3 valstybės - Vokietija, Austrija, Šveicarija.

Prieš dvejus metus keliavom į Vokietiją, Miuncheną žiūrėti futbolo varžybų. Atskridom keletą dienų prieš, kad šiek tiek pakeliauti, tik nusileidom oro uoste, su mašina iš karto išvažiavom į Vokietijos vakarus į kažkokią tai Pilį, pavadinimo dabar nebeatsimenu, bet įsivaizduokit - žiema, sausio mėnesio galas, anksti temsta, nuvažiavom prie tos pilies, maždaug 2 - 3 val. kelio į vieną pusę, o ten -  pilis ant kalno, uždaryta, neaišku ar į ją iš viso žiemos laikotarpiu galima lankyti. Ir tuo metu galvoji, jog laikas iššvaistytas, link namų vėl pakankamai ilga kelionė, bet kita vertus, būnant šalia tos pilies buvo tokia aura, lyg sugrįžčiau labai daug metų atgal, buvo rūkas, apsnigę, senovinės lempos, savotiškai gražu, aplink negyvos dvasios. Buvo vis tiek įdomu. 

Žinoma, kadangi Vokietija garsėja savo pilimis, ypatingai Bavarija, tai teko aplankyti tikrai ne vieną. Aplankėm ir Noišvanšteino Pilį bei šalia esančia Hohenšvangau pilį. 

Praėjusiame Blog'e pasakojau apie kelionę į Newcastle, kaip teko ir šiek tiek paklaidžioti, kol suradau ten kur reikia, man gyvenime tokie įspūdžiai labai daug reiškia, savotiška patirtis, išbandymas, greitas reagavimas ir sprendimų ieškojimas. Bet, šioje istorijoje yra dar vienas įdomus dalykas. Kiek kartų esate pirkę lėktuvo bilietus, jog pasikeitė vykimo priežastis? Iš esmės, kelionės tikslas į Newcastle buvo futbolo rungtynės, bet situacija pasikeitė, nes rungtynių data buvo pakeista, todėl teko iš naujo pirkti lėktuvo bilietą dėl to, jog pakeitė rungtynių datą. Ką jau darysi, kai ši kelionė buvo mano viena iš svajonių. 

Rašydamas šį Blog'ą stengiuosi prisiminti įvairesnių įspūdžių, kalbant apie kultūras, tvarką, tokių gal mažiau pastebimų dalykų.

Kai keliavau į Dubajų, tai pirmas pastebėjimas buvo tvarka, būtent kokiais greičiais, kokia sparta viskas yra tvarkoma, prižiūrima ir stengiamasi siekti paprastos tobulybės. Pavyzdžiui, nueini į tualetą (Burj Khalifa) ir matai, jog yra žmonės, darbuotojai, kurie be perstojo valo, tvarko, o po to kai grįžau į Europą ir nuėjau į tualetą (Oro uoste), o ten netvarka ir kvapas ne koks, jaučiasi tokie esminiai skirtumai, kurie irgi daro didelį įspūdį apie šalį, kurią lankai. Pavyzdžiui, minėjau Londoną, jog visi skuba savo reikalais, darbais, bet ten gatvėse yra šiukšlynai, šiukšlių maišai tiesiog centrinėse gatvėse mėtosi šalikelėje. Kaip man keliautojui, turistui šalis gali atrodyti graži, priimanti svečius, bet tokie paprasti dalykai priverčia ją šiek tiek atrodyti netvarkingai. 

Berlyne buvau prieš 5 metus, miestas gražus, kultūra, architektūrą ir daug kitų dalykų, bet pataikiau būti ten tokiu momentu, kovo mėnesį, kai miestą tvarkė. Daug tvarkymo darbų buvo, oras buvo ne koks, šiukšlės visur skraido, taip niūru pasidarė. Todėl visada noriu grįžti į kai kurias šalis ne kartą ir ne du, kad kuo daugiau susipažinti su to miesto gyvenimu. 


2015 metais aplankiau draugą, jis pats yra iš Šri Lankos, bet gyvena apie 7 metus Anglijoje, pas britą,  kuriam dabar yra per 70 metų. Aš ten buvau apie 12 dienų. Gyvenome name, kuriam yra daugiau nei 500 metų, britas yra "ancient" mėgėjas, mėgsta labai senus dalykus, už tai moka didelius pinigus, tai jis perka baldus, kuriuos kažkada turėjo Didžiosios Britanijos ponai, kurių kainos siekia tūkstančiais svarų sterlingų. Britai yra labai įdomus žmones, jie yra pakankamai pasipūtę, bet jie labai svetingi, moka priimti, pavaišinti. Didžiojoje Britanijoje buvau gal 4 kartus, tai tikrai nė karto neteko nusivilt, man asmeniškai labai gera ten. Kažkas nemėgsta akcentų, žmonių atvirumo, kad ten daug skirtingų tautų, o man tas labai patinka. 

Iš tikrųjų norint pažinti bet kurią pasaulio šalį, geriausia pradėti nuo vietinių pažinčių, žmonių, kurie ten gyvena galbūt jau labai seniai arba iš ten kilę. Jie žino ir įdomiausias istorijas, slapčiausias, gražiausias vietas.

Man labai patinka spontaniškos kelionės, arba kelionėse spontaniški sprendimai. 2014 metais, buvau Airijoje, nusprendėm vykti į Švento Patriko kalną, gruodžio mėnesį, oras įprastas debesuota, lyja, nuvažiavom prie kalno, kelio nuo namų apie pusantros, dvi valandos. Galvojom, jog tiesiog nuvažiuosim prie kalno ir tiek, bet, sakom, o kodėl gi neužlipus?
Iš pradžių lipant į kalną vaizdai gražūs, temperatūra vis dar pliusinė, oras pasitaisė šiek tiek. Į kalną lipom apie pusantros valandos, sunkiausia buvo tada, kai apsirengę paprastais džinsais, batais pasiekėme kalno vietą, kai temperatūra praėjo kristi žemiau 0, atsirado sniegas, minusinė temperatūra. Iš tiesų buvo po to ir sunku, ir ganėtinai pavojinga, nes vietomis buvo tik grynas ledas,o lipant į kalno viršūne ir pasidarė pakankamai statu. Pasiekus kalno viršūnę, galima pamatyti bažnyčią/koplyčią, žinoma, tuo metu nieko nesimatė, tad norint kopti į kalną geriausia tai būtų vasaros sezonu. Leistis žemyn turbūt buvo pavojingiau nei kopti į kalną, nes praktiškai galėjai bet kuriuo momentu tiesiog nuslysti žemyn.


Spontaniška kelionė į Rygą. Antroji Kalėdų diena, iš vakaro buvome susirašę su draugais, kad gal važiuojam kur į Latviją pasivažinėt, bet gavosi taip, jog ryte atsikėlę nuvažiavom į kolonėlę, prisipylėm kuro, sėdom į mašiną ir spontaniškai nuvažiavom į Rygą, kaip tik mieste buvo Kalėdų šventė, mugės, buvo puikus oras, deja, be sniego, pasivaikščiojome, pabuvome gal 5-6 valandas , pavalgėme, išgėrėme karšto vyno Rygos senamiestyje ir galų gale į vakaro pusę nusprendėme grįžti atgal į Lietuvą. 

Prieš kokius 4 metus, einu į parduotuvę, sutikau draugą, pasišnekėjom ir netikėtai sugalvojom atsidurt Liepojoje, spontaniškai, nuvažiavom, pabuvome miesto centre, suvalgėm po kebabą, grįžom atgal į Palangą. O ką? Prisiminti yra ką, nes 70 km važiavome apie pusantros valandos, o gal ir dvi. Tuo metu buvo kelias tvarkomas, tai... kelionė pilna Ups and Downs. 👀

Kaip tik rašydamas šį blogą prisiminiau kelionę į Dubajų. Į Emyratus kelionė buvo iš esmės kaip ir spontaniškai, žinoma, praėjus keletai mėnesių. Vasaros viduryje, susitikome su draugu Klaipėdoje ir kažkaip šnekam ir sakom, gal varom kur nors rudenį, į šiltus kraštus. Šnekamės ir sakau, gal būtų įdomu nuvaryt į Dubajų, žinoma, tai buvo juoko forma ir gavau atsakymą, kad taip, taip jau varom. Grįžęs namo, galvoju pasižiūrėsiu bilietų  į Dubajų. Susitinku su draugu sekančią dieną, sakau turi pasą? Sako ne, sakau tai pasidaryk ir pirksim bilietus į Dubajų, kai bus padarytas pasas tiesiog parašyk man ir surasiu geriausius bilietus. Žinoma, jis pagalvojo, kad aš juokauju, praėjus mėnesiui, klausiu draugo, tai pasas jau padarytas? Jis sako, o mes čia rimtai į Dubajų ruošiamės varyt? Nes jis net paso nepradėjęs daryti buvo, tai kitą dieną nuvažiavo pasidaryti paso per 5 dienas ir tada nusipirkom bilietus Ryga - Kijevas - Dubajus. Be to, tai buvo pirma jo kelionė. Kaip pirma gal visai ir neblogai? ✌


2015 metais, spalio mėnesį teko viešėti vienai dienai Šiaurės Rytų Prancūzijoje, Kalė (pranc. Calais) mieste. Tuo metu buvau Anglijoje, kai kurie anglai gyvenantys netoli Eurotunelio, o kas nežino kas tai - geležinkelio tunelis, jungiantis kontinentinę Europą su Britanijos sala, nutiestas per Lamanšo sąsiaurį. Ilgą laiką šis tunelis buvo ilgiausias pasaulyje (deja, dabar jau Japonai turi ilgesnį), kaip ir minėjau, anglai gyvenantys netoliese, kartais vyksta šiuo tuneliu į Prancūziją apsipirkti, nes tiesiog ten yra pigiau. Bet, praėjus dienai, į vakaro pusę užsukome pavalgyti į kavinę/restoraną, atnešė meniu, o ten kainų nebuvo, pavyzdžiui, Italijoje tai įprasta, jog,kai atneša meniu kainų nėra ir tada jau nežinia kiek reikės mokėti, tai vat Prancūzijoje buvo labai panaši situacija, prancūzų aptarnavimas iš tiesų labai kokybiškas, labai šiltai priėmė, pasiūlė įvairiausių užkandžių, tiesiog net nesiūlius atnešė. Na, tai sąskaita 3 asmenims atnešė 150 Eur. Buvo tiesiog netikėta, bet gal taip ir turėjo būti, kadangi Calais - pajūrio kurortas. 

Šiam kartui tiek prisiminimų. Tikiuosi kiekvienas keliautojas stengiasi įsiminti kažką ypatingo iš kiekvienos kelionės. Yra labai daug priežasčių kodėl verta keliauti, bet svarbiausia suprasti pačiam, kokios Jums yra priežastys, jog Jūs tai darote. Kai kam tai prisiminimai, kai kam tai padeda mokytis, naujos pažintys ir daug kitų dalykų. 

Stay tuned! 👋

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.  

Liepaja

Allianz Arena

Šiaurės Airijos Nacionalinis futbolo stadionas

Ryga

Abu Dabis, Emyratai.

Šv. Patriko kalnas, Airija






Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

DUBAJUS - MIESTAS, KURIAME BENT MINUTEI PASIJUSITE PONAIS

DUBAJUS - LIBERALIAUSIAS JUNGTINIŲ ARABŲ EMYRATŲ MIESTAS

Šiek tiek apie Kiprą